LIETUVOS GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS ASOCIACIJA

Ar COVID-19 epidemija savaime reiškia nenugalimos jėgos faktą - advokato išaiškinimas

Pateikiame Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) narės, Advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ komentarą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) principo taikymo, kai sutartiniai įsipareigojimai neįvykdomi dėl ribojimų, susijusių su koronaviruso COVID-19 plitimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Minėtoje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Tai reiškia, kad nenugalima jėga (force majeure) yra pateisinama priežastis, dėl kurios gali būti nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai.

Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką, kad pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda force majeure aplinkybes liudijančias pažymas, remdamiesi Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 10 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtinta Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka.

Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, užsienio valstybių juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų padaliniams, taip pat fiziniams asmenims. Pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai (toliau – rūmai) pagal veiklos zonas. Svarbu tai, kad rūmų išduota pažyma vertintina kaip vienas iš įrodymų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.

Kita vertus, pažymėtina tai, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad nepalanki epideminė COVID-19 situacija per se (savaime) reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Tai reiškia, kad vien nepalankia epidemine COVID-19 situacija Lietuvoje, o taip pat ir kitose valstybėse, per se negali būti remiamasi kaip nenugalimos jėgos aplinkybe, dėl kurios sutarties šalis galėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Kiekvienoje situacijoje turi būti įvertinamos faktinės aplinkybės, todėl galimybė nenugalimos jėgos sąlygas konstatuoti dėl COVID-19 turi būti individualiai įvertinama konkrečiu atveju.

 

Komentarą parengė advokatas Valdas Vyšniauskas,
Advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ vadovaujantis partneris
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
+370 698 77191

Aukštyn
Dizainas ir sprendimas - Naujasdizainas.com
!-- Global site tag (gtag.js) - Google Analytics -->