Daugiausiai pasiūlymų rizikoms valdyti, gynybos ir saugumo iššūkiams spręsti turi socialdemokratai, Laisvės partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Socialdemokratų kompleksinis požiūris į gynybą
„Teigiamai įvertinome Lietuvos socialdemokratų partijos rinkiminės programos rengėjų kompleksinį požiūrį į Lietuvos gynybos ir saugumo problemas ir pateiktus pasiūlymus joms spręsti. Pritariame siūlymui greta intensyvaus bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinti ir Europos Sąjungos (ES) vystomų karinių pajėgumų konsolidavimą ir integravimą. ES autonomijos ir gynybinių pajėgumų stiprinimas jos viduje ypatingai aktualus krizių (kaip pandemija ar geografinė izoliacija) metu, gerai, kad politinė partija vertina šiandienines rizikas ir daro įžvalgas į ateitį.
Be to, norime išskirti socialdemokratus, kaip vieną partijų, kuri supranta nacionalinės gynybos pramonės svarbą užtikrinant tvarius gynybos procesus. Socialdemokratai pasisako už tai, „kad būtų kuriama ir stiprinama Lietuvos gynybos pramonė, ieškoma sinergijos tarp investicijų į ginkluotę ir šalies pramonės proveržio“. Socialdemokratai siūlo tikslingas investicijas į naujausių technologijų kūrimą ir pritaikymą gynybos reikmėms, pasisako už tai, kad nuo bendro krašto apsaugai skiriamo finansavimo 3 proc. būtų skiriama mokslui. Tai būtų labai reikšmingas pokytis, nes geroji NATO praktika yra 2 proc. mokslui nuo bendro finansavimo“, - sako LGSPA valdybos pirmininkas Vaidotas Aleksius.
Socialdemokratai siūlo išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybai, tačiau nuosekliai pasisako prieš finansavimo didinimą ateityje, siūlydami stiprinti visuomenės patriotizmą ir socialinį saugumą. LGSPA šioje vietoje įžvelgia prieštaravimą tarp programinių nuostatų, nes grėsmių situacija kinta ir COVID-19 pandemijos (ne karinės grėsmės) laikotarpis atkleidė naujus iššūkius – krašto gynybos sistema privalo efektyviai funkcionuoti nepaisant sienų uždarymo.
Konservatorių – išgryninti ir pamatuoti tikslai
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai stiprią gynybą supranta kaip grėsmių valstybingumui atrėmimo garantą. „Pažymėtina, kad konservatorių programinės nuostatos ir siekiai yra parametrizuoti. Programoje nėra abstrakčių deklaracijų, yra skaičiai. Gynybos finansavimą siūloma didinti iki 2,5 proc. punkto (dabar – 2 proc.), Šaulių sąjungą sustiprinti 4 tūkstančiais naujų narių – iki 15 tūkstančių ir ženkliai sustiprinti Lietuvos gyventojų pasirengimą ginkluoto karinio konflikto atveju ginti savo valstybę (apklausų duomenimis, šiandien ginti savo valstybę pasirengę 42 proc., konservatorių kadencijos siekiamybė – 55 proc.). Manome, kad pamatuoti tikslai yra šios programos privalumas“, – sako LGSPA valdybos pirmininkas.
Karinių grėsmių ir izoliacijos atveju konservatoriai apeliuoja į NATO pagalbą. Tai yra gerai, bet nieko nekalbama apie ES planus stiprinti savo autonomiją, savarankiškumą. Pasigedome daugiau informacijos apie planus stiprinti pačios Lietuvos pasirengimą gintis ir nacionalinių kompetencijų ugdymą, siekiant užtikrinti krašto apsaugai reikšmingų ar kritinių technologijų priežiūrą ir remontą.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai siūlo peržiūrėti gynybos planus su Lenkija. Tai vertintume teigiamai, nes Lenkija kaip mūsų kaimynė ir NATO narė yra labai svarbi sąjungininkė. Teigiamai vertintume pastangas intensyvinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, stiprinant abiejų šalių gynybą bei atgrasymo veiksmus.
Laisvės partija – gynyba per tarptautinių santykių prizmę
Laisves partijos rinkimų programoje gynybos politika aptariama per geopolitinių santykių prizmę. Siūloma stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Estija, Latvija. Tuo tarpu bendradarbiavimo su Lenkija ir grėsmių valdymo Rusija ir Baltarusija programoje palikti atviri, nurodant kritines sritis – Lenkijoje pažeidžiamos LGBT bendruomenės teisės; Baltarusijoje – Astravo atominės elektrinės keliama grėsmė; Rusijos karinė agresija, dezinformacija, kibernetinės atakos.
Programoje Lenkijos kaip strateginės partnerės (atgrasant agresorių ir užtikrinant Lietuvos saugumą) vaidmuo neišskiriamas.
Laisvės partija gynybos politikoje kelia šiuos pagrindinius tikslus: krašto gynyba – mūsų visų reikalas; Lietuva – šalis lyderė kibernetinio saugumo srityje; glaudesnis bendradarbiavimas su ES gynybos srityje.
Laisvės partija (skirtingai nei konservatoriai bei taip pat kaip socialdemokratai) kalba apie ES gynybinių pajėgumų stiprinimą, nekonkuruojant su NATO, tačiau papildant ir stiprinant nacionalinę krašto gynybą. Programoje pasisakoma už bendrą efektyvų gynybinių pajėgumų panaudojimą ES viduje, apie ekipuotės ir ginkluotės unifikavimą, sąveiką ir ES gynybos rinkos plėtrą. Tokią pat pozicijos (apie ES gynybos stiprinimą) formuluotę girdėjome ir Prancūzijos prezidento pasisakyme Vilniaus universitete šių metų rugsėjį.
Neišplėtotas, tačiau dėmesio vertas Laisvės partijos siūlymas – stiprinti užsienio politikos finansavimą, diskusijose šiuo klausimu naudojant sąsają su gynybos finansavimu. Manome, kad tai ambicingas ir teisingas požiūris, derantis su gynybos ir saugumo pramonės prioritetu – būti eksportuojančia šalimi. Kadangi gynybos ir saugumo pramonės produktai dažnai yra eksporto kontrolės subjektas, valstybei reikalinga stipri užsienio politika.
Išskirtume žvalgybos procedūrų skaidrumo klausimą, kurio dauguma partijų (išskyrus Liberalų sąjūdį) savo programose nekelia. Laisvės partija akcentuoja žvalgybos organizacijų veiklos skaidrumo svarbą, atsakingumą prieš žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus, žada įkurti žvalgybos ombudsmeno poziciją. Vertiname labai gerai.
Laisvės partija palaiko nuoseklų finansavimo krašto apsaugai didinimą (ne mažiau kaip 2,5 proc. 2030 metais), tačiau su sąlyga – alternatyvioji karinė tarnyba neturi pažeisti asmens laisvės ir pasirinkimo.
Darbo partija – už mišrios kariuomenės modelį
Darbo partija gynybos srityje pokyčių nesiūlo, tačiau akcentuoja kariuomenės vykdomų pirkimų skaidrumo ir įsigyjamos ginkluotės kokybės užtikrinimą: „reikalausime, kad skiriami 2 procentų nuo BVP šalies gynybai būtų naudojami pagrįstai ir maksimaliai skaidriai; reikalausime, kad įsigyjant ginklų ar ginkluotės iš užsienio valstybių prioritetu būtų ne tik kaina, bet ir kokybė.“
Nors glaustai, Darbo partija nurodo pasisakanti už vietinių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą, bendradarbiaujant su sąjungininkais: „sieksime, kad Lietuva, bendraudama ir bendradarbiaudama su sąjungininkais, kokybiškos ir šiuolaikinės ginkluotės pasigamintų ir pati – tą įrodėme praeityje, tą turime padaryti ir dabar.“
Darbo partijos programoje pasigedome grėsmių krašto apsaugai apžvalgos ir vertinimo.
Darbo partija nurodo pasisakanti už mišrios kariuomenės modelį, padidinant profesionaliosios kariuomenės dalį: „didinsime profesionalios dalies svorį kariuomenės sudėtyje, paliekant mišrų profesionalios ir mišrios kariuomenės modelį.“
Pažymime, kad Lietuva jau dabar turi mišrų kariuomenės modelį – kartu su šauktiniais tarnauja profesionalios tarnybos kariai. LGSPA pasisako už parengtojo rezervo didinimą, visų visuomenės sluoksnių patriotiškumo ugdymą.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – už investicijas gynybos srityje ir lėšų kontrolę
Liberalų sąjūdis pasisako už nuoseklų finansavimo krašto apsaugai didinimą, už Lietuvos kariuomenės, karių motyvacijos, karių rezervo stiprinimą, apginklavimo ir parengties gerinimą, didesnį piliečių integravimą į krašto gynybą.
Ginkluotės ir technikos įsigijimai programoje nurodomi kaip prioritetinė kryptis. Liberalų sąjūdis akcentuoja lėšų krašto gynybai panaudojimo kontrolę ir atskaitingumo mokesčių mokėtojams svarbą.
Kaip ir socialdemokratai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis supranta gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus kuriamą vertę ir siūlo skatinti Lietuvos gynybos pramonės įmones įsitraukti į vykdomus pirkimus. Liberalų sąjūdis programoje nurodo, kad skatins investicijas į mokslą ir technologijas gynybos srityje, palaikys sektoriaus įmonių siekį tapti lygiaverčiais partneriais bendruose Europos projektuose.
Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu Liberalų sąjūdis įvardija narystę NATO.
Liberalų sąjūdis skatina visų piliečių ir organizacijų įsitraukimą į šalies gynybos organizavimą ir pasirengimą kariniam bei pilietiniam pasipriešinimui, taip įgyvendinant konstitucinę teisę ir pareigą.
Liberalų sąjūdis vienas iš nedaugelio pasisako už karinį ugdymą mokyklose: „Sukursime krašto apsaugos sistemos modulį mokykloms, remsime kadetų mokyklas, sudarysime galimybę mokyklose įkurti kadetų klases.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dėmesys visuomenės atsparumui, piliečių ir institucijų parengčiai, karinės infrastruktūros plėtrai
Valstiečiai-žalieji programoje remiasi Nacionaliniu susitarimu „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“, kuriuo įsipareigojama nuosekliai didinti Lietuvos valstybės gynybai skiriamas lėšas iki 2,5 proc. BVP 2030 metais.
Lietuvos Respublikos saugumo garantu įvardijama stipri ir vieninga NATO.
Programoje pasisakoma už kariuomenės modernizavimą ir karinės infrastruktūros plėtrą, koordinuojant veiksmus su Lenkija ir Baltijos šalimis; gynybos kontekste kalbama apie sausumos kelių, geležinkelio modernizavimą, gerinant susisiekimą Baltijos šalyse.
Didesnis dėmesys programoje skiriamas kibernetinėms grėsmėms, propagandai. Uždavinius numatoma spręsti skatinant privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą.
Numatoma „stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą“. Kalbama apie gyventojų „pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui“. Skiriamas dėmesys ir institucijų pasirengimui reaguoti į grėsmes, sutelkti gynybai reikalingus išteklius, apie gebėjimą užtikrinti piliečių būtiniausias reikmes ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą.
Numatoma stiprinti žvalgybos institucijų veiksmingumą „numatant ir pašalinant grėsmes, keliamas Rusijos karinės galios, intensyvios žvalgybos tarnybų veiklos, didėjančio aktyvumo kibernetinėje erdvėje, agresyvėjančios Kinijos tarnybų veiklos“. Žadama žvalgybą ir kontržvalgybą apginkluoti moderniomis naujausiomis technologijomis.
Taip pat pasisakoma už ES išorinės sienos kontrolės stiprinimą. Šią nuostatą vertiname teigiamai, tačiau pasigedome partijos pozicijos dėl nacionalinės pramonės kompetencijų gynybos srityje ugdymo.
Apibendrindami pažymime, kad partijų programose atsirandanti tendencija – išskirti nacionalinės gynybos ir saugumo pramonės vaidmenį kaip reikšmingą faktorių kuriant stiprią krašto gynybą – džiugina. COVID -19 pandemijos situacija išryškino naujas rizikas, kurias valstybės gali patirti dėl ilgalaikių ekonominės veiklos suvaržymų bei geografinės izoliacijos. Krizė parodė, kad Lietuva kol kas neišnaudoja vietinio verslo potencialo, kaip tai daro kitos NATO valstybės, stiprindamos savo gynybinius pajėgumus.