Tiekimo saugumas – gyvybinis mažos valstybės interesas: kaip karo scenarijui pasirengusi Lietuva

Nors Europos Sąjungos (ES) sutarties 4 straipsnis expressis verbis nurodo, kad „Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą“, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 346 straipsnis įtvirtina teisę valstybėms narėms grėsmės akivaizdoje nukrypti nuo bendrojo ES viešųjų pirkimų režimo ir savarankiškai priimti sprendimus dėl gynybos resursų, Lietuva šiuo teisiniu instrumentu kol kas nesinaudoja.

2022 02 15 8

Svarbu pažymėti, kad Lietuva nėra vienintelė ES valstybė, kuri savo nacionalinėje teisėje nesukūrė skaidraus mechanizmo, įgalinančio (grėsmės saugumui atveju) pasitelkti vietinę gynybos ir saugumo pramonę, tačiau yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriai tiekimo saugumas yra aktualus gyvybiškai, o geografinės izoliacijos scenarijus iš tiesų realus.

Tikimybė kuriai nors didžiųjų Europos valstybių karo atveju patirti izoliaciją yra nedidelė, tuo tarpu Lietuvos izoliacija – vienas centrinių galimos agresijos scenarijų.

Lietuva neturi visapusiškai išvystytos karinės pramonės kaip didžiosios valstybės, todėl yra priklausoma nuo įsigijimų iš užsienio. Tai sąlyginis saugumo garantas, nes sutrikus ar nutrūkus tiekimui geografinės izoliacijos atveju, Lietuvos valstybė taptų priklausoma nuo to, kiek savo pačios pramonės gaminamas kritines technologijas ir turimas strategines kompetencijas yra integravusi į saugumo planavimą bei kasdienes gynybos operacijas.

Taigi industrijos dalyvavimas gynyboje, užtikrinantis tiekimo saugumą geografinės izoliacijos atveju, yra gyvybinis Lietuvos saugumo interesas.

 

Industrinio dalyvavimo politika kitose Europos valstybėse

Vilniaus politikos analizės instituto mokslininkai kartu su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ekspertais atlikta analitinė studija „Tiekimo grandinių saugumo užtikrinimas ir pramoninis dalyvavimas Lietuvos gynybos sistemoje“ leido išgryninti gerąją kitų ES valstybių praktiką, įtraukiant nacionalinę gynybos ir saugumo pramonę į valstybės gynybą.

Didžioji dauguma ES tiekimo saugumo užtikrinimo klausimą seniai išsprendė – sudarė valstybės nacionaliniam saugumui reikalingų kritinių technologijų ir kompetencijų sąrašus ir žino, kokias technologijas ir kompetencijas yra svarbiausia vystyti, kad būtų užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo reikalavimai, kad valstybės veikla ir interesai nenukentėtų.

Suomijos atvejis parodo, kaip veikia gerai sustyguota industrinio dalyvavimo politika. Šalies gynybos pramonė per metus sukuria 1,5 milijardo eurų vertės. Šias pajamas sugeneruoja 7 tūkst. gynybos sektoriaus darbuotojų, kuriančių aukštąsias technologijas. Kaip parodė politikos analizė, Suomija turi geriausiai išvystytą teisinę bazę, aiškiai paskirstytas institucijų ir verslo atsakomybių sritis, išvystytus kritinių technologijų ir kompetencijų konceptus.

Suomijos industrinio dalyvavimo politika yra įtvirtinta įstatymuose ir plėtojama remiantis Užimtumo ir ekonomikos ministerijos dokumentu, kuriame išdėstytos gairės su indikacijomis, kokiomis aplinkybėmis užsienio tiekėjai turėtų būti įtraukti į pramonino bendradarbiavimo procesą.

Suomijos gynybos ministerija nustato reikalavimus tiek užsienio tiekėjams, tiek vietos pramonei, ir taip valstybė užsitikrina nepertraukiamą tiekimą gynybai ir apgina saugumo interesus.

Kitas sėkmingos praktikos pavyzdys yra Danija, kur taip pat yra aiškus atsakomybių pasidalijimas, aiškios procedūros, kaip vietinė pramonė ir jos dalyviai įtraukiami į gynybą.

Danijos gynybos ministerija nustato reikalavimus užsienio tiekėjams ir turi įgaliojimus nustatyti reikalavimus vietos pramonei, kuri padeda užtikrinti nepertraukiamą plėtros, gamybos, techninės priežiūros, operacijų ir užduočių, susijusių su gynybos įrangos įsigijimu, vykdymą. Tokiu būdu užtikrinami svarbiausi Danijos saugumo interesai.

2022 02 15 15

Įsigijus naują gynybos įrangą iš užsienio, Danijos verslo agentūra gali pareikalauti, kad tiekėjai užtikrintų nenutrūkstamą bendradarbiavimo procesą su Danijos įmonėmis gynybos srityje. Industrinis bendradarbiavimas yra grindžiamas Danijos verslo administracijos paskelbtu dokumentu, kuriame išdėstytos indikacijos, kokiomis aplinkybėmis užsienio tiekėjai turėtų būti įtraukti į pramonino bendradarbiavimo procesą. Bendradarbiavimo su pramone įsipareigojimai Danijos Karalystėje nustatomi laikantis ES teisės aktų.

Gynybos pajėgumų ir kompetencijų stiprinimą šalies viduje rodo Ukraina. Šių metų vasario 3 d. pranešta, kad NATO narė Turkija ir Juodosios jūros sąjungininkė Ukraina rengia susitarimą dėl bendros kovinių bepiločių orlaivių TB2 gamybos. Susitarimą ratifikuotų Turkijos ir Ukrainos parlamentai. Žvalgybos misijoms vykdyti skirtos didelio nuotolio sistemos bus gaminamos Ukrainoje, o gamybos komplekse įkurtame mokymo centre rengiami specialistai.

Kritinių technologijų vystymas ir kompetencijų stiprinimas Lietuvoje

Valstybių politikos ir duomenų analizė taip pat parodė, kokių konkrečių žingsnių trūksta Lietuvai, kad vietiniai gynybos ir saugumo pramonės pajėgumai būtų vystomi, įtraukiami į valstybės gynybą plačiau ir intensyviau:

  • vietinio gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus įtvirtinimo ilgalaikiuose valstybės strateginio planavimo dokumentuose;
  • kritinių technologijų ir joms valdyti reikalingų kompetencijų sąrašo, kuris privalomas siekiant užtikrinti tiekimo saugumą geografinės izoliacijos atveju;
  • valstybinė įsigijimų struktūros, apimančios ne tik karinės įrangos įsigijimą, bet ir jo ilgalaikį aptarnavimą (vykdomą tiek įrangos pardavėjo, tiek vietinės gynybos pramonės pajėgumais);
  • SESV 346 straipsnio taikymo, vykdant pirkimus technologijų, kurios turės užtikrinti tiekimo saugumą izoliacijos atveju,
  • specialaus Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymo, taikomo gynybos ir saugumo sričiai, orientacijos į tiekimo linijų saugumo užtikrinimą.
  • valstybės institucijų atsakomybių sričių (dėl viešųjų pirkimų ir industrinio dalyvavimo organizavimo) priskyrimo pagal kompetencijas.

Prieš dvi dienas (vasario 11 dieną) Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė paankstino prioritetinius ginkluotės ir karinės įrangos pirkimus. Sprendimai, priimti aštrėjant geopolitinei saugumo situacijai, leis reikšmingai sustiprinti kovinę Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir, esant poreikiui, įtraukti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonę į valstybės gynybą.

Rizika, kad gali sutrikti kariuomenės turimo transporto aptarnavimo ir viešojo saugumo užtikrinimo grandinė, kyla ne tik dėl karo grėsmės, bet ir pandemijos metu, kai uždaromos sienos, kai vėluojama vykdyti sutartis, kai tiekėjams tenka mokėti delspinigius ar net nutraukti sutartis. Rimti sunkumai, susiję su tiekimu gynybai, nėra viešinami. Tačiau įvykęs tiekėjų, kurie įprastai dalyvauja viešuose pirkimuose, atsitraukimas yra objektyvus signalas, kad turime vystyti kritines technologijas ir kompetencijas valstybės viduje.

Dizainas ir sprendimas - Naujasdizainas.com
!-- Global site tag (gtag.js) - Google Analytics -->