Karinė industrija yra būtinybė, jeigu norime gyventi taikoje
„Karinė industrija yra būtinybė, jeigu norime gyventi taikoje. Jeigu norime ginti savo vertybes ir demokratijas – mums reikia gynybos ir saugumo pramonės, karių ir ginklų“, – sako Artis Pabriks, buvęs Latvijos gynybos bei užsienio reikalų ministras.
Tačiau Europa nesiginklavo ir nekeitė suvokimo apie gynybą iki Rusija sukėlė karą Ukrainoje. Gynybinių pajėgumų vystymas buvo antrame plane, aplinka investicijoms neparuošta, įstatymų bazė netarnavo Lietuvos interesams.
Pasak Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus Vaido Sabaliausko, dar 2023-ių metų pradžioje, kai karas Ukrainoje jau vyko metus, Lietuvos teisinis reguliavimas vis dar nebuvo patrauklus gynybos investicijoms ar pritaikytas vidaus pramonės vystymui. Atitinkamai – didieji gynybos pramonės žaidėjai likdavo už durų, o Lietuva neišnaudodavo galimybių turėti gynybos produktą vietoje, užsitikrinant tiekimo grandinių saugumą krizės atveju. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė – gynybos ir saugumo pramonė visose Baltijos valstybėse yra sparčiausiai augantis ekonomikos sektorius. Pramoninis bendradarbiavimas įtvirtintas įstatymu, o dideliems gynybos sektoriaus projektams atvertas vadinamasis žaliasis koridorius, kuriuo pirmasis pasinaudojo vokiečių koncernas, pasaulinis rinkos lyderis „Rheinmetall“. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad vokiečius mūsų šalies rinka domina ir dėl kitų svarbių priežasčių. Pirma, Lietuva įsipareigojo iš „Rheinmetall“ bent 10 metų pirkti bendrovės pagaminamus sviedinius. Antra, prie gynybos milžinės atėjimo prisidėjo faktas, kad mūsų šalyje dislokuojama vokiečių brigada.
Lietuvos ir Vokietijos gynybinis bendradarbiavimas aptartas Vokietijos ir Baltijos šalių gynybos pramonės konferencijoje Vilniuje.
Plačiau: šioje nuorodoje