
LGSPA atstovai Gynybos ir saugumo pramonės tarybos posėdyje
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) atstovai šiandien dalyvavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarybos posėdyje. Šio susitikimo pagrindinė tema – teisėkūros iniciatyvos, skirtos praktiškai vystyti nacionalinę gynybos ir saugumo pramonę.
Svarbu pažymėti, kad LGSPA buvo vienintelė verslo organizacija, pateikusi struktūruotus siūlymus diskusijai, o tai dar kartą parodo Asociacijos lyderystę formuojant pramonės vystymosi kryptis.
Svarbu pažymėti, kad LGSPA buvo vienintelė verslo organizacija, pateikusi struktūruotus siūlymus diskusijai, o tai dar kartą parodo Asociacijos lyderystę formuojant pramonės vystymosi kryptis.
Posėdyje savo įžvalgas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo pristatė Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Investicijų aplinką gynybos pramonei ir vadinamojo „žaliojo koridoriaus“ koncepciją išsamiai pristatė agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Svarbi ir džiuginanti žinia – valstybės institucijos ne tik išgirdo LGSPA daugelį metų teiktus siūlymus, bet ir ėmėsi veiksmų jiems įgyvendinti. Vidaus reikalų viceministro Gintaro Aliksandravičiaus pristatyti planai atspindi augantį pasitikėjimą privačiu sektoriumi ir supratimą, kad egzistuojantis teisinis reguliavimas turi būti peržiūrėtas, kad atlieptų tiek nacionalinio saugumo, tiek verslo plėtros interesus.
Vidaus reikalų ministerija pabrėžė siekį supaprastinti reguliavimo mechanizmus, kartu išlaikant svarbią pusiausvyrą tarp valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimo. Didžioji dalis LGSPA siūlymų visiškai sutapo su VRM pozicija, tačiau kai kurie – tokie kaip prekybos A kategorijos ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis liberalizavimas – vis dar lieka nesuderinti.
Lietuva išlieka vienintele Europos Sąjungos valstybe, kurioje draudžiama prekyba A kategorijos ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir jų komponentais, jei pardavėjas nėra gamintojas. Tai kelia realių kliūčių nacionalinės gamybos augimui – ypač atsižvelgiant į tai, kad jau šių metų pabaigoje tikimasi turėti naujų lietuviškų gamintojų, kurie gamintų prieštankines, priešpėstines minas bei sprogstamuosius užtaisus dronams. Labai svarbu pažymėti, kad net valstybinė įmonė, sprogmenų gamintoja „Detonas“, negalės Lietuvos minų ir užtaisų gamintojams tiekti reikalingų sprogmenų, nes ji pati tokių sprogmenų negamina.
Apibendrinant – valstybės institucijų ryžtingesnis požiūris ir siekis bendradarbiauti su nacionaline gynybos pramone yra pozityvus žingsnis į priekį. Posėdžio metu tarybos nariams buvo nustatytas dviejų savaičių terminas pateikti teisės aktų nuostatų pakeitimų siūlymus – tai leis pereiti nuo idėjų prie realių sprendimų. Vis dėlto būtina ir toliau kelti probleminius klausimus, skatinti atsakingą reguliavimo peržiūrą bei užtikrinti, kad Lietuvos gynybos pramonė turėtų visas galimybes augti ir konkuruoti tarptautinėje erdvėje.