Lietuvos gynybos pramonė - reikšmingas potencialas stiprinant šalies saugumą
Lietuvos gynybos pramonė turi reikšmingą, tačiau vis dar neišnaudotą potencialą stiprinant šalies saugumą. Įtraukiant vietinius gamintojus, galima ne tik užtikrinti strateginių tiekimo grandinių patikimumą, bet ir reikšmingai prisidėti prie ekonomikos augimo – daugiau nei ketvirtadalis investuojamų lėšų galėtų likti Lietuvoje, skatindamos inovacijas ir darbo vietų kūrimą.
„Turime siekti, kad kuo didesnė dalis išlaidų karinei technikai ir technologijoms liktų Lietuvoje. Vietinė gynybos pramonė gali atlikti reikšmingą darbų dalį – tai leistų išlaikyti apie 4 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikoje, tiesiogiai stiprinant tiek nacionalinį saugumą, tiek gynybos pramonės sektorių“, – teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vadovas Vaidas Sabaliauskas.
Šie klausimai buvo aptarti pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, kuriame dalyvavo komiteto nariai, gynybos pramonės atstovai bei atsakingų ministerijų vadovai. Diskusijose pabrėžta būtinybė artėjančius Krašto apsaugos ministerijos didelės vertės įsigijimus įvertinti per didžiausios naudos Lietuvos ekonomikai prizmę taip pat, siekiant, kad kuo didesnė dalis karinės technikos, įrangos ir technologijų būtų vystoma vietos įmonėse.
Atkreiptas dėmesys, kad stiprinant Lietuvos gynybinę galią, pramoninis bendradarbiavimas galėtų būti taikomas ne tik karinės technikos detalių ar komponentų gamybai, bet ir kitiems gaminiams bei paslaugoms, kurias Lietuvos įmonės gali pasiūlyti gynybai.
Pramoninis bendradarbiavimas – tai strateginis verslo ir valstybių susitarimas, kuriuo siekiama įtraukti vietos įmones į tarptautines gamybos, tiekimo ar paslaugų grandines. Gynybos sektoriuje tai gali reikšti technologijų perdavimą, bendras gamybos linijas ar vietinių komponentų integraciją į užsienyje sukurtus produktus. Tai skatina vietinę ekonomiką, stiprina tiekimo grandines ir užtikrina didesnį strateginį savarankiškumą. Dažnai pramoninis bendradarbiavimas yra viena iš sąlygų dideliems valstybinės gynybos įsigijimams.
Svarbi tema, kuri taip pat aptarta NSGK posėdyje, – gynybos pramonės reguliacinė aplinka. Nesubalansuotas teisinis reguliavimas išlieka vienu pagrindinių trukdžių vietinės gamybos vystymui, ypač ginklų dalių ir pusgaminių. Džiaugiamės, kad išgirstos pastabos rutuliojasi į veiksmus – NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pasiūlė atsakingoms ministerijoms parengti subalansuotą paketą įstatymų pakeitimų, kurie leistų vietos įmonėms efektyviau dalyvauti tiekimo grandinėse ir didinti savo indėlį į krašto apsaugą.
LGSPA ir toliau aktyviai bendradarbiaus su valdžios institucijomis bei verslo bendruomene, siekdama užtikrinti, kad gynybos sektoriaus plėtra vyktų strategiškai, skaidriai ir efektyviai.