Latvijos įmonės pakviestos prisijungti prie Suomijos karinės pramonės įmonės „Patria“ pramonės klasterio, kad dalyvautų galimame šarvuočių „Patria 6x6“ kūrime ir gamyboje užtikrinant Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ir sąjungininkų poreikių tenkinimą.
Kaip sakė Latvijos krašto apsaugos ministras Artis Pabriks: „Patria labai tiksliai perskaitė mūsų originalią žinutę. Būtent šiame pirkime pranašumas bus teikiamas įmonei, kuri ateis su investicijomis į Latviją ir bus pasirengusi čia sukurti naujas darbo vietas, taip plėtodama savo pasiūlą, sukurdama pramonės bazę ir skatindama tiekimo autonomiškumą.
Latvijos įmonės pakviestos prisijungti prie Suomijos karinės pramonės įmonės „Patria“ pramonės klasterio, kad dalyvautų galimame šarvuočių „Patria 6x6“ kūrime ir gamyboje užtikrinant Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ir sąjungininkų poreikių tenkinimą.
Kaip sakė Latvijos krašto apsaugos ministras Artis Pabriks: „Patria labai tiksliai perskaitė mūsų originalią žinutę. Būtent šiame pirkime pranašumas bus teikiamas įmonei, kuri ateis su investicijomis į Latviją ir bus pasirengusi čia sukurti naujas darbo vietas, taip plėtodama savo pasiūlą, sukurdama pramonės bazę ir skatindama tiekimo autonomiškumą.
„Covid-19“ pandemija parodė medicinos prietaisų gamybos namuose svarbą. Bet ne mažiau svarbu ir pramonės nepriklausomybė. Tai bus pavyzdys, kaip Latvijos gynybos pramonė padės vystyti visą Latvijos ekonomiką “, – pabrėžia gynybos ministras Artis Pabriks.
Suomijos partneriai kviečia kreiptis į Latvijos verslininkus, dirbančius tokiuose sektoriuose kaip metalo apdirbimas, elektroninių komponentų gamyba, gumos ir plastiko gaminių gamyba, inžinerija ir kt. pramonės šakos.
„Latvijos įmonių, kurios kreipiasi į klasterį, galimybės yra fantastiškos. Niekas anksčiau negalėjo įsivaizduoti projektų, kuriuos sugeba įgyvendinti Latvijos įmonės, masto. Esu pozityviai nustebęs, kad mes anksčiau tiek mažai žinojome, kokios galios iš tikrųjų yra paslėptos Latvijoje. Jei galėtume net nedidelę jų dalį nukreipti į gynybos sektorių, tada tiekimo saugumo klausimas būtų išspręstas “, – prisipažįsta„ Patria Latvija“ vykdomasis direktorius Uģis Romanovs.
Jau pranešta, kad praėjusių metų gruodžio 17 d. Latvija kartu su Estija ir Suomija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendros šarvuočių sistemos, kurią ketinama pritaikyti kiekvienos šalies sausumos pajėgų poreikiams, sukūrimo. Sausio 29 d. A. Pabriks ir Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonen pasirašė abiejų šalių techninį susitarimą dėl naujos šarvuočių platformos įkūrimo.
Balandžio 6 d. Gynybos ministras A. Pabriks, Suomijos gynybos ministerijos parlamentinis sekretorius Jukka Juusti ir Estijos gynybos ministerijos parlamentinis sekretorius Kristjanas Prikas pasirašė techninę sutartį dėl Estijos dalyvavimo kuriant bendrą ginkluotų transporto priemonių platformą.
Jei kitas transporto priemonių platformos tyrimų ir plėtros etapas bus sėkmingas, tada Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos pirmuosius naujus šarvuočius galėtų gauti jau 2021 m. Tikimasi, kad pristatymai vyks kasmet maždaug 10 metų.
Šarvuočių kainą aptariant su pardavėju daugiausia lems Latvijos reikalavimai, pavyzdžiui, techninių mazgų skaičius, modifikacijos ir jų įvairovė.
Techninis susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis politinis susitarimas, neįpareigojantis nė vienos iš jos partnerių šiame projekto etape teikti konkrečias paslaugas ar produktus.